Naujoji Sandora turi tradiciją – kasmet rugsėjo mėn susitinka Žemaičių Kalvarijoje ir kartu, kviesdami ir šeimos narius ir bičiulius, einame Kryžiaus kelią. Su bendruomene Kryžiaus kelią ėjau pirmą kartą, nors kartu šioje šeimoje esu jau du metus.

Susitikti su visa bendruomene, kurios nariai  gyvena skirtinguose miestuose ir gyvai pasimato kartą per porą mėnesių, visuomet yra įvykis. Visi susirenka melstis, dėkoti ir garbinti Dievą, klausti ir gauti atsakymus, pasiguosti, būti paguostiems, padrąsinti ir būti padrąsintiems. Be to ir spręsti bendruomenės veiklos klausimus ir pabūti kartu (gal vienintelis dalykas, kuriam pritrūksta laiko, nors pokalbiai visad tęsias iki vėliausios vėlumos J ).  Tad ir į Kalvariją keliavau būti ne tik arčiau Dievo, bet ir arčiau savo bendruomeniokų.

Be to, niekad nesu buvusi Žemaičių Kalvarijoje, tad matyti gražų miestelį ir mielas medines ir mūrines koplyčias, pastatytas čia pat tarp namų, beveik jų kiemuose, močiučių palangėse išstatytom Marijom, keliauti gatvelėmis, kur gyventojai seniai pripratę prie maldininkų ir mašinos ramiai sustoja, kad praleistų einančius, man buvo be galo miela. Myliu Lietuvą ir jos nedidelius miestelius, medinius namukus, koplytstulpius, senovinius sodus ir kiemus su natūraliai augančia neidealia žole ir ant kelio prikritusiais obuoliais  ir  močiutes, kai jos žiūri pro langą. Kiekvienas toks miestelis ar kaimelis man kelia tiek meilės, tarsi pati čia būčiau užaugusi.

Visa tai vienok neiblaškė, bet kaip visad būna su bendruomene, tik padėjo matyti Dievo veikimą visur.

Ir Dievo buvo tikrai daug. Kiekvienos Kryžiaus kelio stoties maldoj vis kitas bendruomenės narys išsakė, ką Dievas jam kalba apie Kryžiaus kelio slėpinį, ką tai reiškia jo ar jos gyvenime, kaip Dievas paskutiniu metu veikia jam ar jai asmeniškai. Kiekvienas pasidalijo savo širdies perlu.

Mane labai sujaudino bendruomenės vaikų liudijimai, kurie be galo nuoširdžiai kalbėjo apie tai, kaip brangina vieni kitus, ypač įvykstant nelaimėms. Noriu, kad ir mano vaikai augdami šitoj bendruomenėj augintų ir saugotų tokias jautrias tyras širdis!

Vyresnieji bendruomenės NS bičiuliai kalbėjo apie tai, kaip labai trokšta jų širdys Dievo, kokia brangi jiems malda, mišios, bažnyčia. Aš taip pat noriu iki gyvenimo galo ne tik ne mažiau, bet vis labiau trokšti Jo! 

Einant link Jėzaus pas Pilotą stoties, man prieš akis stojo Jėzaus ir Piloto susitikimas. Kaskart mąstant apie šį istorinį susitikimą man plyšta širdis dėl Piloto, kuris buvęs taip arti Jėzaus ir, atrodo, taip nuoširdžiai klausęs, „o kas yra tiesa?“, vis dėl to nežengė lemtingo žingsnio, buvęs taip arti amžino išgelbėjimo, vis dėl to nedrįso patikėti Jėzumi, pabijojo prarasti savo žemišką padėtį ar nepaisant pasaulio keistis iš pagrindų. Meldžiu Dievą, kad mano kasdienybėje Jis drąsintų visada ieškoti tiesos, nebijoti sekti Jėzumi ir rinktis Jį.

Su ta intencija, taip pat su visų bendruomeniokų intencijomis ir į juos besikreipiančiųjų intencijomis nuėjom Kryžiaus kelią per berods 6 val. Bet ne, neprailgo. Po to dar valgėm, žaidėm kvadratą, ir puikiai pailsėjom.

Dievas yra nuostabus, Jis duoda viską, ko žmogui reikia. Ir Kryžiaus kelias yra didžiausia dovana.  

Gegužės 15 d. startavo ir kas antrą penktadienį vyko karantino metu gimęs projektas - šlovinimo ir maldos tarnystės ciklas „Malda gyvai“. Šis projektas atrodytų prasidėjo netikėtai, bet tuo pačiu taip organiškai bei sklandžiai vystėsi! Jautėme, kad Dievo veikimas yra beribis ir įsitikinome, kad Dievas lygiai taip pat kalba technologijų pagalba, kaip ir gyvai. 

Mūsų „Naujosios sandoros“ bendruomenė kartu su „Geroji naujiena iš Kretingos“ sujungė turimas pajėgas ir pradėjo bendradarbiavimą. Šiam tikslui buvo sukurtas internetinis puslapis, kur žmonės galėjo paprašyti individualios maldos ar parašyti savo intenciją viešame pokalbių lange bei stebėti šlovinimo transliaciją. Tuo pačiu transliacijos vyko ir Youtube kanale. Šlovintojai iš Kretingos glostė širdis savo balsais ir parinktomis giesmėmis. Tuo tarpu, transliacijų metu, mūsų bendruomenės nariai iš Vilniaus, Kauno, Kretingos, Klaipėdos, Šiaulių ir Danijos laikė maldos frontą. 

Praėjus visiems šio projekto vakarams sulaukėme ganėtinai daug liudijimų, t.y. žmonių atsiliepimų kaip Dievas jiems kalbėjo maldų metu ar klausantis giesmių. Dievas kalbėjo ne tik tiesioginių transliacijų metu, bet ir klausantis įrašų vėliau. Kai kurie pajuto fizinius pagerėjimus, kiti jautė gyjančias emocines žaizdas. Norisi sušukti: „Šlovė Viešpačiui!“ ir palinkėti visiems palaikyti maldą ir tikėjimą savo širdyse, kad tai nebūtų vienkartiniai pagyjimai, o tęstinis Dievo veikimas mūsų gyvenime. 

Šiais metais kasmetinės stovyklos džiaugsmais dalinomės Vilniuje, Trinapolio rekolekcijų namuose.

Laikas ir vieta buvo nulemta Bernardinų bažnyčioje turėjusio vykti šlovinimo vakaro (nuoroda), kur  bendruomenės žmonės kartu su Pranciškoniškojo jaunimo tarnyba turėjo progą šlovinti ir liudyti kasdienybėje patiriamą Dievo veikimą. 
Šių metų stovykla - bendros maldos, pasidalinimų ir pašėlusių maudynių laikas - apčiuopiamas Dievo malonės ir gerumo vaisius, brangus ir pripildantis.

Šiais metais bendruomeninė šeimų stovykla vyko pietinėje Lenkijos dalyje. Dvi šeimos iš NS nuvyko pasidalinti savo patirtimi, liudijimais ir bendryste.

Tai abipusė ir neapsakoma patirtis.

Lietuviai negali be sporto:

Saulėtą liepos ketvirtadienį  kartu su Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnybos komanda buvome pakviesti pasitarnauti malda ir šlovinimu stovyklos „Psalmyno žmogaus šlovinimo kelias“  dalyviams. Pradžioje giesme kartu kvietėme Šv. Dvasią, kad įvestų mus į Viešpaties šlovės debesį. Aidas trumpai  pristatė mūsų bendruomenę ir neseniai praėjusį bendrą Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnybos ir Naujosios Sandoros maldos ir šlovinimo vakarų projektą maldagyvai. lt. Renata, Rūta ir Petras, Aidas  dalinosi, kaip Viešpats lietė asmeniškai šio projekto metu bei žmonių, dalyvavusių maldos ir šlovinimo vakaruose, liudijimais. Pasak Petro, Viešpats vaikščiojo tarp mūsų ir netradiciniu, internetiniu keliu, bet ne mažiau gyvai prisilietė gydydamas tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Aidas toliau tęsė maldą tarpe šlovinimo giesmių bei perdavė pažinimo žodžius, kokias gyvenimo sritis ar konkrečius negalavimus Viešpats norėtų gydyti. Galima sakyti, kad visi dalyviai buvo paliesti Viešpaties artumo, kiekvienas savitu būdu. Kiekvienos tarnystės metu išgyvename, kad pirmiausiai Dievas gydo ir paliečia mus pačius ir, žinoma, tuos, kuriems su tikėjimu Viešpaties meile stengiamės pasitarnauti. Jėzus nenuvilia: nuolat sulaukiame naujų Jo malonės liudijimų.

Šiais metais bendruomenė susirinko pas Virginiją ir Mindaugą į talką.
Daug ardėme, kasėme, pjovėme, statėme ir žinoma meldėmės t.t.

Vaikai laiką leido triušių terapijoje:

Sekmines šventėme pasitarnaudami Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.

Renginio metu dalinomės liudijimais ir meldėmės už žmones.

NS Vilniaus bendruomenės nariai  pasitarnavo Betanijos dienos centre. Su dienos centro lankytojais meldėmės, laiminome ir įteikėme kiekvienam po vardinį šaukštą.

Vilniaus Katedros jaunimas susiorganizavo sau savaitgalio rekolekcijas, kurių metu vyko užtarimo malda. Joje tarnavo Vilniaus Naujosios Sandoros nariai.

Naujus metus pradedame džiugiu ir labai prasmingu įsipareigojimų savaitgaliu.

Šiais metais jis vyko vasario antroje pusėje ir į jį iš visos Lietuvos suvažiavo beveik visa bendruomenė.

Savaitgalio programa buvo išties aktyvi - pradėjome nuo narių, tarnavusių įvairiose veiklose, pasidalinimo, po to aptarėme bendruomenės tinklo reikalus.

Šeštadienis prasidėjo su buvusio NS nario mokymu „Apsisprendimas – tikslai ir prasmė“.

Pasistiprinę žiniomis ėjome pusryčiauti, turėjome metinės veiklos peržvalgą ir antrąjį mokymą „Tarnas = vadovas“, kuris paruošė mintis apsisprendimui ką rinksime naujuoju vadovu ir naujaisiais tarybos nariais.

Turėjome keletos narių, kurie, deja, paliko bendruomenę, pasidalinimus kaip jie gyvena, kodėl jų toks sprendimas ir kokie planai ateičiai. Na o išlydėjome juos stipria užtarimo malda.

Dienos metu vaikai ir paaugliai keliavo į Vilniaius Bastėją Vilniaius viešuoju transportu. Vilniaius Bastejoje vaikai galėjo rankose palaikyti tikrą kardą bei pasimatuoti senovinius batus.
Taip pat, grįžę beveik visi vaikai išsitraukė už ką melsis ateinančius metus.

Po pietų kun. Marius aukojo mišias, kurių pabaigoje vyko naujų NS kandidatų, draugų bei narių įsipareigojimai. Pasveikinome savo bendruomenės „pastiprinimą“ plojimais ir apkabinimais :)

Vakarop atėjo ir labai atsakingas, ne kasmet vykstantis NS vadovo ir tarybos rinkimų metas. 

Tarybos nariai ateinantiems dvejiems metams pasikeitė, tačiau vadove antrąjį kartą iš eilės tapo Renata:

Taip pat, visi palaiminome vadovę, buvusius ir naujus tarybos narius

Vakaro programą užbaigė NS vaikų jau tradicija tampantis muzikinis pasirodymas

Šį savaitgalį taip pat turėjome paauglių įsipareigojimus. Šiais metais įsipareigojo 8 paaugliai.

Sekmadienis prasidėjo iškilmingai. Kadangi tas sekmadienis buvo vasario 16-oji, visi sugiedojime Lietuvos himną

O po jo laukė smagus laikas, Šv. Mišios ir ruošimasis namo.

Savaitgalį visi palikome pakylėtai, smagiai, o kažkas ir su naujomis pareigybėmis :)

Vaikai apie renginį. Tito pasidalinimas:

"Šį savaitgalį taip pat turėjome paauglių įsipareigojimus. Šiais metais įsipareigojo  8 paaugliai.

Šiais metais vaikai ir paaugliai keliavo į Vilniaus Bastėją, kurioje galėjo išbandyti senovinius ginklus (tikrą senovinį kardą :) ) ir aprangą.

Darius ir Vygantas su vaikais ir paaugliais darė vaidinimą suaaugusiems. O suaugę darė valgius ir pramogas vaikams.

Taip pat beveik visi vaikai išsitraukė už ką melsis."

Sutvirtinamųjų savaitgalis Telšiuose (2020-01-19)

Naujoji Sandora, kartu su keletu kunigų, pravedėme vienos dienos programą mokiniams, kurie ruošiasi priimti sutvirtinimo sakramentą.

Dienos metu netruko linkmų akimirkų su vaidinimais:

Su linksmais žaidimais, kurie išjudino ir suaugusius, ir mokinius:

Taip pat, buvo ir rimtų mokymų įvairiomis paaugliams aktualiomis temomis:

Po savaitgalio atgarsiai buvo tikrai geri, todėl džiaugiamės, kad galėjome prisidėti savo patirtimi, Dievo žodžiu ir viliamės, kad pasėjome tikėjimo sėklytes, kurias Dievas augins tuose mokiniuose.

Bendruomenės žiemos savaitgalis Guopstų stovyklavietėje. Savaitgalio metu dar kartą perklausėme ir aptarėme bendruomenių statymo ciklo mokymus apie „Charizmas misijoje ir tarnystėje“, „Ko reikia gerai misijai?“ ir „Pranašavimas. Kokia tai dovana ir kaip ji veikia?“.