BENDRUOMENĖS VASAROS STOVYKLA 2023 M. RUGPJŪČIO 11-15
BENDRUOMENĖS VASAROS STOVYKLA 2023 M. RUGPJŪČIO 11-15
SODYBOJE „MINAVUONĖ“, DEGUČIUOSE, ŠALIA TELŠIŲ
Rugpjūčiui prasidėjus mūsų laukė dar vienas vasaros smagumu ir gerumu pulsuojantis susitikimas Minavuonėje. Susitikimas vis dėlto - ne eilinis, o žymintis 25-ius bendruomenės gyvavimo metus. Reikšminga kelionė netrumpa laiko atkarpa... Kažkas šioje kelionėje eina nuo pat pradžios, kažkas pabuvęs trumpai, išeina, o kažkas kantriais žingsniais ja eina ne vieną penkmetį, kasdien pažindamas Jėzaus meilę...
Bendruomenės draugo Audriaus puoselėjama sodyba mūsų laukė jau nuo penktadienio. Į sodybą sugužėjome pilnais krepšiais daržo/sodo gėrybių, kurias krovėme Virgelės „meditacijos“ kamarėlėje – virtuvėje. Šįsyk Virgelė apsiėmė būti virtuvės Deive, atsakinga už visą meniu ir maisto ruošos logistiką. Matyti ją pjaustant ir skrudinant mėsytę plovui ar raikant savo rankomis keptus dangiško skonio mielinius pyragus, o kartu turėti progą asmeniniam pokalbiui, buvo didelė dovana, kai kuriems bendruomeniokams, ypač kabinant šaukšteliu aukso vertės Aurytės rankomis išlupinėtą ir jos draugo išvirtą nesvietiško skanumo erškėčių vaisių uogienę, ar Audriaus atneštą šviežiai išsuktą ir aplink pirštus saldžiai tįstantį medų...
Ant durų mus pasitiko iškabintas pusryčių ruošimo ir tvarkymo komandų sąrašas – kasryt vis kiti veidai ir rankos (kas prisidėjo, o kas ne – jau čia „ant kiekvieno sąžinės“J). Penktadienio vakarienė buvo tikrai žemaitiška, kaip ir pridera šiam kraštui - su lupena virtos bulvės, gardusis kastinis, nuostabioji silkutė ir grūstos kanapės- spirgynė.
Maisto ruošimas ir tvarkymas keliasdešimčiai vaikų ir tiek pat suaugusiųjų, - tikrai daug pastangų reikalaujantis darbas, tačiau kartu stovykloje laukė ir smagesnės pramogos – ankstyvo ryto mankšta su Jolanta ant lieptelio, gaivinantis pasiplaukiojimas ežere, perseidų lietaus stebėjimai nuo liepto aklinoje vidurnakčio tamsoje, maudynės su krykštaujančiais vaikais, it žąsiukais besimurkdančiais priekrantėj, karštai iškūrenta pirtelė, ilgi pasisėdėjimai su garuojančiu mėtų arbatos puodeliu, apkabinant ir pakalbinant išsiilgtą bendruomenioką...
Šeštadienį po maldos, mankštos, pasiplaukiojimo ežere ir pusrytėlio turėjome šlovinimo valandą, kurią lydėjo šiltas susėdimas ratu ir pasikalbėjimas apie 8-ą ir 9-ą mūsų skaitomos knygos skyrius. Pasikalbėjimas buvo prisotintas ir juoko, ir ašarų, ir gal ir ne visai patogių, bet kartu tam tikra prasme išlaisvinančių, asmeninių pasidalinimų.
Džiaugiamės, kad turėjome progą aplankyti Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminariją – tiesa, apsilankymo tikslas buvo tik pietūs, bet praeiti didingais seminarijos koridoriais ir skanauti valgyklos moterų paruoštus gardžius pietus baltose lėkštėse, prie stalų su baltomis staltiesėmis ir pamerktomis lauko rožėmis, – tikra atgaiva, sugužėjus iš miškų, ežerų ir dulkėtų žvyrkeliųJ
Daug šilto bendruomeniško pasidalinimo sekmadienį mums dovanojo Renatėlės sugalvotas nuotraukų žaidimas – kiekvienas atsivežėme po kelias savo vaikystės/jaunystės nuotraukas – visi dairėmės į jas, bandydami atspėti pažįstamą veidą, po to dalinamos iš šių nuotraukų į mus žvelgiančių vaikų/jaunuolių istorijomis... Klausėme, ką tas vaikas/jaunuolis man asmeniškai pasakytų dabar ir ką aš jam norėčiau pasakyti? Ne visi atsakymai buvo rasti, ir ne visi jie buvo patogūs, kai kurie priminė tai, ką galbūt buvai primiršęs, o gal ir tai, kas skauda... bet daugelis jų iš tiesų buvo atviri – tuo šis pasidalinimas ir buvo ypatingas.
Sekmadienis buvo šventiškiausias. Rytą kaip ir kitomis dienomis pradėdavom asmenine malda, kas dar mankšta ir maudynėmis ežere, tačiau pietų keliavom į Telšius, kuriuose šventėme Šv. Mišias ir po jų laukė šventinė programa.
Gražią saulėtą vasaros dieną gidas supažindino su Telšių istorija ir miesto įžymybėmis. Vaikai džiaugėsi radę fontaną. Pasitašykė vandeniu, o suaugę bandė spėlioti, ką reiškia tokie žemaitiški žodžiai, kaip kliùnkis ar papéntis ir pan.
Bendruomenė palaiminta vaikais, jie jau vos telpa nuotraukoje!
Ir galiausiai keliavom šventinės vakarienės. Kiekvienas turėjo linkėjimų bendruomenei. Ieškome, kur Dievas mus nuves ir tikimės, kad girdėsim ir atsiliepsim į Jo kvietimą, koks jis bebūtų!
Būti kartu be galo gera. Norisi ir kartu švęsti, ir jaukiai sėdėti prie puodelio arbatos, ir stebėti žvaigždes, ir plaukti baidarėmis. Tačiau svarbiausias narys bendruomenėje yra Jėzus, dėl Jo čia esame ir kartu einame Jo pažinimo keliu. Todėl bendruomenėje gali būti skirtingi žmonės, su visiškai skirtingais pomėgiais, poreikiais ir talentais.
Miegoti nėjom dar ilgai…
Pirmadienis
Pirmadienį leidom laiką su vaikais. Nuostabus metas, kai nereikia skubėti, gali mėgautis bendryste. Vaikai tampa puikūs tinklinio žaidėjai, nuostabūs kompanionai maudynėse!
O vakare žaidėm legendinį Kahoot žaidimą! Klausimai reikalavo susikaupimo, ir norint laimėti reikėjo susikaupti. Ir mokėti pasidžiaugti bendruomeniokų pergale ???? Dėkojam Motiejui už klausimus!
Jei bendruomenėje nebūtų nors vieno žmogaus, bendruomenė labia nukentėtų. Pvz. Darius surinko gražiausius įspūdžius , sukaptus per daug metų ir sudėjo į trumpus filmus. Nuostabiausia matyti, kaip auga vaikai. Ir kaip gimė Maldagyvai projektas, vėliau išsivystęs į didelius maldos vakarus. Tai Dievo veikimo įrodymas, kuris mus stiprina ir įkvepia tam, kas mūsų laukia ateityje.
Vakarą baigėm malda ir šlovinimu, kuris visada yra laukiamiausia bendruomenės buvimo kartu dalis.
Ačiū Dievui, kad Jis veikia ir keičia mūsų gyvenimus. Visada būk svarbiausias tarp mūsų, Jėzau!